Aikštė

Miestas judrus, visi užsiėmė. Gyventojai kartoja savo rutina, keliautojai ją kurią. Vieniems čia kelionės pradžia ar stotelė, bet kai kuriems čia tikslas. Vienas iš tokiu keliautojų yra Zaid iš tolimų pietų. Tamsaus gymio kovotojas, ieškantis garbės ir viskas, kas ateina su ja. Sustojo vidury aikštės ir atsiduso. Jo veide matėsi nuovargis, visos kelionės atsispindėjo prakaite, dulkėse ir plaukuose. Jam stipriai reikėjo dušo. Jis tęsė savo kelionė ieškant kur išsiplauti. Palei kojos pasimaišė kažkokie vaikėzai tai teko juos nustumti nuo kelio. Nenorėjo atidėlioti atstumo tarp jo ir vandens.

Aikštė, kaip ir visada buvo pripildyta žmonių. Karučiais žmonės vežė prekes, vaikai linksmai žaidė.
- Duona, pirkite duoną, labai šviežia vis dar karšta duona- garsiai skelbė prie vieno vėžimėlio stovintis žmogus, žvalgydamasis ar kas neateina jos nusipirkti.
- Vynas, pirkite vyną, pats skaniausias vynas Azgule- skelbė tolėliau prie kito karučio buves miestietis.
Kartkartėmis iš baro išeidavo girti miestelėnai, šukaudami ant praeivių, kurie stengdavosi į juos nekreipti dėmesio ir apeiti aplink.
Pro Zaid praėjo du miestelėnai apie kažką šnekučiuodamiesi, Zaid galėjo girdėti keletą žodžių.
- Girdėjai, sklinda gandai jog miške kažkas dedasi, miestelėnai kalba jog ten apsigyveno blogosios dvasios- Pasakojo pirmas. - Tikrai? Tai gal nueik patikrink? Girdėjau atlygis gan neblogas- pajuokavo antrasis. - Nejuokauk, aš ten tikrai neisiu, jeigu nori pats eik!- nuėjo bekalbėdamas pirmasis.

Zaid triukšmas netrūkdo, maloniai jį priėmė. Kai keliauja tiek kiek jis, tyla kiek atsibosta. Pastebėjęs barą iškart kilo mintis užsukti. Šaltas gėrimas gerai nuslystų per kūną, bet vidaus nuplauti neužteks. Jam reikia vonios ir jis nežinojo kur tokios ieškoti. Pirma mintis kylo apie bendrą pirtį, bet per savo kelionės tik namuose tokias matė. Užtektų jam ir upės, bet vidurį miesto tokia nesimatė. Mintys pertraukė išgirstas pokalbis. Visai geras sutapimas, bet tikrai neskubus. Pirmiausia vanduo.

Pro Zaid praėjo žmogus, nešinas dviem kibirais sklidinais vandens, žmogus lėtai pėdino pro aikštę. Tuo tarpu kitoje gatvės pusėje girtas pilietis pradėjo stumdytis su praeiviu, tačiau jie labai greitai buvo išskirti, aplink buvusių miestelėnų. Kartkartėmis pro šalį praeidavo žvejai, kas rodė jog netoliese yra uostas, vieni žvejai gyrėsi kokią žuvį pagavo, kiti gyrėsi jog gerai daug uždirbo pardavinėdami žuvis.
  Netrukus pasigirdo bruzdėsys, miestelėnai prasiskyrė duodami kelią karietai, išpuoštai auksiniais raštais, kuri buvo pakinkyta dviem baltais žirgais, bei ją saugojo palyda- mažas karių būrys. Karieta sustojo prie vieno iš pastatų, kariai greitai išsirikiavo nuo pastato durų iki karietos- šitaip neleisdami niekam prisiartinti prie jų saugomo asmens. Iš karietos kažkas išlipo ir nuėjo į minėtajį pastatą, tačiau zaid negalėjo matyti asmens kuris išlipo iš karietos, dėl ją uždengiančios palydos. Pastato durys užsidarė, o kariai vis dar tebestovėjo saugodami įėjimą.

Žuvis ir kibirai buvo geras ženklas. Zaid priėjo prie vieno iš žvejų ir sustabdė padėdamas ranką ant peties.
-Kur čia galėčiau nusiprausti?
Tiesiai šviesiai paklausė praeivio. Visas dėmesys buvo pastatytas ant jo ir iš pradžių praignoravo karietą. Vis dėlto buvo gan įdomu, kas ten tokio svarbaus. Palaukęs, kol gaus kažkokį atsakymą, užklausė ir apie karieta.
-Kas ten tokio svarbaus? - pirštu parodė į kareivių grupę.

Zaid padėjus ranką ant žvejo peties, šis sukruto. Mat žvejys buvo užsisvajojęs, ir visai nesitikėjo, jog jį kasnors sustabdys.
- Nusiprausti? Aaa nusiprausti galima ten- parodė pirštu į uosto pusę, nors ilgai ištiesęs piršto nelaikė, nes vis dar nepaleido iš rankų kibirų, kurie nebuvo tokie jau lengvi. Paklaustas apie karietą žvejys apžvelgė aikštę, kol akys ją susirado.
- Čia tikriausiai princesė Kasandra atvažiavo su palyda, tikriausiai turi kažkokių reikalų, neturėtum apie tai per daug jaudintis.- iš žvejo pasakojimo lengvai buvo galima suprasti, jog princesės apsilankymas nėra labai retas reiškinys, ši vietovė buvo gan populiari ir tarp elito.
 Atsakęs į Zaid klausimus, žvejys patraukė savo keliu. Tuo tarpu iš namelio, į kurį buvo nuėjusi princesė niekas neišėjo. Aplinkiniai miestelėnai per daug nekreipė dėmesio į karietą ir rūpinosi savo reikalais.

Palinksėjo parodydamas kažkokią pagarbą ir nuėjo į šalį. Princesė apsilankė. Gal ir būtų verta vaikinui padaryti dar vieną sustojimą. Apžiūrėjo namą, į kurį įėjo princesė, ir prisiartino. Aišku ne prie pagrindinių durų. Apžiūrėjo šonus ir galą, ieškojo kokio lango, kurį būtų galima pasiekti. Smalsumas valdė šį poelgį, jokiu blogų ketinimų neturėjo, tik pamatyti kaip atrodo pati princesė ir kodėl jai čia keliauti. Ar nieko blogo nepadarys kai pamatys, dar nebuvo aišku. Viskas priklauso nuo situacijos.

Pastatas turėjo vieną mažą langelį, namelio šone, pro kurį labai retai praeidavo koks nors žmogus. Taipogi galėjai matyti užrašą ''Evelinos stebuklingieji gėrimai ir eleksyrai' ant vėliavėlės, kuri plėvėsavo dėšinėje, šiek tiek auksčiau durų. Tuo tarpu iš namelio vis dar niekas neišėjo, aikštėje tesėsi įprasta rutina, pardavėjai pardavinėjo prekes, žmonės įnirtingai lankėsi bare, žvejai laimingai keliavo didžiuodamiesi savo laimikiu, iš kalvės sklido kalimo garsai. Oras buvo šiltas, gražus, tad žmonių aikštėje buvo daugiau, negu įprastai.

Priėjo prie langelio ir bandė nužvelgi ar kažkas matosi viduje. Bandė pasislėpti naudojantis siena ir išlįsti tik tiek, kiek būtina. Taip pat tikrino lango būsena, ar įmanoma tyliai įslinkti. Savo kardu, kabinėjo rėmus ir bandė pastumti į viršų.

Niekas nepastebėjo kaip Zaid priėjo prie langelio. Pažvelgus pro langelį buvo galima matyti mėlynplaukę princesę, ji buvo apsirengusi savo išvykų drabužiais. Zaid pabandžius atidaryti langą, jis judėjo labai sunkiai, šiek tiek pasistūmė palikdamas mažą tarpelį ir daugiau nebejudėjo iš vietos. 
- Tai kada tai bus paruošta?
- Ryt iš ryto, tačiau tai kainuos
- Užmokesčiu bus pasirūpinta, būsiu čia ryt iš ryto- galėjo girdėti Evelinos ir princesės Kasandros pokalbį Zaid.
Pokalbiui pasibaigus Kasadra išėjo iš kambario, o Evelina pradėjo krauti visokias žoleles į katilą.

Zaid sustabdė kylantį norą sušvilpti, kai pamatė princesę. Matomai per ilgai tapeno iki lango, nes susitikimas baigėsi. Bent gavo laiką kitam epizodui. Atsitraukė nuo lango ir lėtu žvilgsniu nukeliavo į uosto pusė. Senai laikas.

Seth labai norėjo įstatyti Zaid ragus, kad šis pražiopsojo šulinį. Čia juk didelis miestas, žmonės tikrai nenaudos vandens iš uosto, o šulinių čia turėtų būti ant kiekvieno kampo. 
-Klausyk, o kaip tu iki čia atsibeldei?

Atsekė iki pat centro, karts nuo karto apsidairydamas kokio įdomaus pavadinimo. Paprastai tokios užeigos prisigalvoja visokių nebūtų dalykų. Vienam miestelyje net matė "Jojantis Šuo". Nepatikėtum, jei pats nematytum. Zaid mintis pertraukė klausymas, kuriam reikėjo pamąstyti prieš atsakant.
-Kojomis ir ilga ilga kelione. Galvojau arklį pasivogti, bet taip lengviau sekti.

Pasirodžiusi porelė, galėjo matyti barą ir aplink jį sukiojančius girtus vyrus, evelinos parduotuvę, iš kalvio dirbtuvės sklindančius kalimo garsus, taip pat viename iš pastatų dirbo visuomeninė vonia, tačiau šiuo metu nelabai kas į ją ėjo. Kartkartėmis galėjai pamatyti prekes pardavinėjančius žmones.

Sukluso, gal jis turi kokį darbelį nusimatęs, šiuo metu kišenėse praktiškai vėjai švilpauja, reikia traukt Zaid už liežuvio, kad šis klotų viską.
-Oh, naujas taikinys? gal pasidalinsi su drauge vardan senų laikų?
Alkūne bakstelėjo kolegai į šoną ir galiausiai pasirodė girdykla.
-Ha! visi miestai kaip vienas, jei yra aikštė, bus ir kur prisigert!
Triumfuodama pareiškė vagilė dairydamasi aplink. Panašu kad bus kur atsinaujinti savo atšipusius peilius, pagal garsą, kalvis dirba išsijuosęs, o tai geras ženklas. Šiek tiek atokiau, bet gan atviroje vietoje matėsi vieša vonia. Gudriai primerkė akis ir pirštu parodė į vonios iškabą.
-Tau ten.

Kol kalbėjo, Zai dar nutrinė biški purvo nuo viršutinės rankos dalies.
-Keli buvo pakeliui, bet nieko verti. Bet atkeliavęs čia pamačiau vieną.
Nusišypsojo ir prisiartino. Ši kartą balsą patildė.
-Tiksliai žinau, kur tikra princesė bus rytoj ryte.
Silpnai apsidairė dėl viso pykto. Pats irgi pamatė barą ir jau norėjo į vidų eiti. Senai truko alaus. Bet draugė rado kai ką kitą. Šiaip gerai, bet jis žinojo kaip viskas baigsis.
-Po to pabėgsi su mano alumi.

Aikštėje gyvenimas virte virė, girdėjosi šūksniai, kurie ragino pirkti, kartais išgirsdavai, kad kažkam dabar akcija. Iš visuomeninės vonios išėjo vyras, vienoje rankoje nešėsi plaktuką, kitoj stendą. Jį prikalė prie sienos, tai buvo medinis stendas, ant kurio didelėmis raidėmis buvo užrašyta ''Širdies vakaras, į vonią įleidžiamos tik porelės, vonia įprastiniu rėžimu dirbs tik rytoj''. Niekam šis užrašas nekėlė jokios nuostabos, Azgule jau kuris laikas buvo steigiamas daugiavaikės šeimos portretas. Karalystei reikia daug stiprių vyrų, kurie ateityje galės tarnauti karaliaus armijoje. O širdies vakarai būdavo kiekvieną savaitę vykstanti akcija, kai į vonią būdavo įleidžiamos tik porelės, ir be jokio užmokesčio.

Seth akys sublizgėjo kaip pora auksinių, net saldu pasidarė burnoj. Jau seniai neturėjo kilmingo taikinio. Dėje ne be reikalo, su visokiais princiukais būna tona problemų, vien dėl to kad jie po viena nevaikšto.
-Turbūt turės puse bataliono palydą, eisena ir visi kiti pribumbasai, pats žinai, kad jie ramiai nevaikšto, nėra šansų iki ryt viskam pasiruošti.
Kad ir kokia ambicinga vagile bebūtų, gerai sudėliotas planas yra labai svarbu. Tuo tarpu pasigirdo duslus kalimas. Seth nervingai žvilgtelėjo ką ten prikalė, kad tik nebūtų paieškos premija, bet tai neįmanoma, ji katik čia atvyko...
-Kas per šūdinas marketingas, kaip žmogui po ilgos kelionės susišaudyt sau porą.
Perskaičiusi užrašą susirūpino keliautojų higiena, tuo pačiu dar kartą su šypsena nužvelgė murziną savo draugą.
-Sėkmės amigo.

Per aikštę dardėjo vežimas su šienu. Kaip įriedėjo niekam neužkliūdamas, taip toliau savo reikalais ir nuvažiavo. Tačiau iš jo iššoko būtybė. Ji pasipurtė, pasiraižė ir nusivalė šiaudus. Susitvarkė savo ilgus raudonus plaukus. Pasirodo tai buvo vaikinas. Jis vilkėjo tolimųjų rytų kario aprangą. Veide švietė šypsena, o dantyse buvo kramtomas šiaudo galas. Dar kartą pasiraižęs išsitiesė visu ūgiu - sakytum gal kiek aukštesnis už vidutinio sudėjimo vyrą - ir persimetė per petį ilgą, kelioninį maišą.
Vaikino veidas rodė džiugesį pagaliau pasiekus kažkokį miestą. Kur pagaliau buvo žmonių, judesio ir triukšmo. Ko ne pačioje aikštės viduryje vaikinas apsisuko aplink save kelis kartus, nužvelgdamas pastatus ir jo žvilgsnis iš karto užkliuvo už skelbimų lentos. Drąsiu žingsniu nuėjo prie jos ir perskaitė kas ten buvo parašytą. Žinia apie mišką, neduodantį ramybės labiausiai sudomino, todėl negaišdamas laiko patraukė į barą. O ir proga suvilgyti išdžiuvusią burną po kelionės.

Zaid susiraukė po partnerės pirmų žodžių. Nepadėjo ir paskutiniai. Norėjosi pirties, tuo lab nemokamos, bet neketino dabar ieškoti poros. Apie Seth net minčių nekilo, nes ji tvirtai įsitvirtinusi kaip vaikinas.
-Tau su mano smarve reiks sugyventi, aš jau pripratęs.
Atkirto Zaid, nes tik tiek sugalvojo.
-O dėl princesės, tai yra priežastis. Ją atveda į vieną pastatą ir paleidžia vieną. Visi kiti lieka prie durų. Aš pro langą suspėjau ją pamatyti, ir dar išgirsti apie planus.
Zaid priešingai, nei Seth, vertino galimybės vietoj planų. Jo sėkmė kildavo iš greitos reakcijos, kol dar niekas nesuspėjo sureaguoti. Planai tik sukuria struktūrą, kuri visada sugrius.

Viskas ėjosi kaip ir prieš tai, kol aikštėje nepasigirdo riksmas. Zaid su Seth galėjo matyti kaip prieš jų akis už keleto metrų kažkoks žmogus su apsiaustu bandė išplėšti krepšį iš moteriškės rankų. Ši bandė jį sustabdyti, tačiau vyriškis lengvai ją nurungė jėga. Išplėšė krepšį ir pradėjo bėgti.

Seth susimastė, jei princesė lieka viena, tai čia kaip saldanį atimt iš vaiko.
-Jei sukursim nedidelę distrakciją, ir to pasekoje nesukelsim įtarimo, kad princesei gręsia pavojus, tai būsim labai turtingi.
Merginos akys žibėjo auksu, bet pasigirdus riksmui svajonės apie švaistomus turtus išsisklaidė. Vagystė vidurį gatvės ir dar prastai išpildyta...
-Amateur...
Seth net neketino judintis iš vietos ir švaistyti energijos, bandydama atlikti gera darbą, kurio kaip visada niekas neįvertins.
-Va tau proga susirast porą į pirtį.
Stuktelėjo alkūne Zaid į šoną ir nusikvatojo kaip koks mužikas.

Zaid sekė apiplėšimą akimis. Labiausiai domino krepšys, kas jame buvo. Paprastai su kitų vagių zonomis nekonkuruodavo, bet tai buvo naujas miestas tai kodėl ne.
-Tikriausiai turėjai omeny proga susirasti kaip susimokėti už pirtį.
Vaikinas nusišypsojo, bet vistiek neketino judėti. Tai buvo gatvių vagis, jie uždirbdavo skatikus, tai ir prizas nieko vertas. Bet kažkodėl susidomėjo.
-Kas tam krepšį?!
Sušaukė per visą aikštę, bandydamas nuskambėti užjaučiančiai.

Moteriškė nepuolė gaudyti vagies, nes žinojo, kad nepavys. Atsisuko į riksmo pusę, išvydusi jaunuolį, moteriškės širdyje užsidegė vilties liepsnelė.
- Maistas, maistas visai savaitei- atsakė žiūrėdama į jaunuolį, vilties kupinomis akimis.