Baras

Plačiai atlapojęs duris vaikinas užėjo į barą. Jis dairydamasis į šalis ir domėdamasis viskuo nuėjo prie barmeno.
-Klausyk, mačiau skelbimą apie mišką. Galiu gauti plačiau informacijos? A, ir alus kiek pas jus kainuoja?

Bare buvo sausakimša. Vyrai susėdę gėrė, kvotojo, šoko pagal bare grojusią muziką. Baras buvo populiari vieta ir tarp keliautojų ir tarp miestiečių. Čia susirinkdavo praleisti vakarus, švesti šventes. Už baro stovejęs barmenas plakė kokteilį, kai jo pasiteiravo apie skelbimą.
- Prie miško namelyje gyvenantys žmonės skundžiasi, jog ten darosi keisti dalykai, jie girdi įvairius garsus naktimis. Reikia jog patikrintum kas ten vyksta, jeigu esi pasiruošęs, tai daugiau informacijos gausi nuėjęs į namelį prie miško- kol pasakojo įpylė alaus bokalą ir padavė Elfui.
- Matau jog esi ne vietinis, baras vaišina.

- Oohoho!
Išsprūdo pasitenkinimo ir kartu nuostabos garsas. Vaikinas kukliai apsidžiaugė gautu nemokamu bokalu alaus, bet jo akys spindėte spindėjo iš laimės. Gurkšnodamas alų jis apsisuko nugara į barą ir į jį atsirėmė bei susidėjo alkūnes ant jo. Taip bus patogiau nužiūrėti žmones, kol ištuštins bokalą. Jam buvo smalsu pamatyti besilinsminančius kitų šalių gyventojus. O po to keliaus į mišką. Aišku, kad naktimis kažkas ten triukšmauja tai neturėtų niekam kelti nuostabos, bet papildomos monetos kišenėje nepamaišys, o ir naują mišką galės apžiūrėti. Savo mintis pasiliko tik sau, nors ir knietėjo kai ką leptelėti barmenui.
Neilgai trukus elfo rankoje laikytas bokalas jau buvo tuščias. Pakartojimo nereikėjo, nes toliau jau būtų per daug keliautojui iškart po ilgos kelionės. Vaikinas padėjo bokalą ant baro. Atkreipęs barmeno dėmesį jam dėkodamas nusilenkė ir išėjo, nepamiršdamas savo tašės.

Seth pravėrė baro duris. Gan ilgai mąstė mėgindama įsivaizduoti Zaid kaip didvyrį.
-Ne, sorry tikrai nematau tavęs kaip kilniaširdžio didvyrio... Na nebent yra atlygis...
Vagilė priėjo prie baro, toliau kalbėdama su bendražygiu.
-Bet tau prie veido netinka būt didvyriu - nusijuokė.- no offence.

Zaid iškart įlindo po Seth. Greitai apsidairė, kaip įprasta jų tarpe, ir grįžo į pokalbį.
-Didvyriai visada gauna atlygį, karalystes ir panašiai.
Į veido komentarą atsakė stumdamas alkūnę į merginos šoną.
-Pamiršau, kad čia tik tu turi princesės veidą.
Tiesiu taikymu ėjo link baro ir užsisakė bokalą.

Bare, kaip visą laiką buvo pilna žmonių. Tačiau kampinis staliukas buvo visiškai laisvas, atrodė lyg žmonės jo vengtų. Barmenas padavė gėrimą ir pasižiūrėjo į Zaid.
- Tau reiktų nusiprausti, o tai išbaidysi klientus. Jeigu nori gali pasinaudoti darbuotojų vonia- nykščiu parodė sau per petį, į toliau esančias duris. Tai buvo durys į kambarį darbuotojams, už jų buvo koridoriukas, jame buvo kelios durys įš abiejų pusių. Pirmos durys buvo valytojos kambarėlis, antros buvo vonia su tualetu, kitoje pusėje buvo persirengimo kambarėlis, ir baro direktoriaus kabinetas.

-Žinai esu mačius princesių tarp kurių ir tu galėtum pritapt, so right back at you!
Seth taip pat užsisakė bokalą to, kuom čia girdo ir padėjo porą sidabrinių.
-Čia už abu.

Zaid net akis išpūtė. Ne dėl Seth ar alaus kainos, o dėl barmeno komentaro. Gal tai ir normalu dažnam lankytojui, bet Zaid čia pirma kartą. Aišku tokios progos neatsisakys. Gan greitai akys grėžo į juokaujančia poziciją ir pasisuko link durų.
-Gal dar galiu tikėtis nuprausimo iš jaunos darbuotojos?
Įkišo savo komentarą ir gurkštelėjo alų. Skonis nepatiko, per mažai prieskonių.
-Aš tuoj, Seth.
Su tai žodžiai nuėjo pro duris ir sustojo. Nesitikėjo viduje dar dūrų. Tačiau neketino grįžti, tai atidarė pirmas pasitaikiusias duris.
-Sveiki?

Zaid atidarius duris, jis pamatė nediduką kambarėlį kuriame nebuvo nė vieno žmogaus, viskas ką jis galėjo matyti buvo šluotos, kibiras ir kiti valymui skirti įrankiai. Tuo tarpu barmenas padavė gerimą Seth, ir paėmė pinigus.

Seth šyptelėjo išgirdusi kolegos atsakymą apie jaunas darbuotojas ir palinkėjo jam sėkmės duše.
-Sėkmės!
Užsivertė bokalą vyriškai, bet gėrimu neliko labai sužavėta ir tai matėsi ant veido, bet iš pagarbos nieko nesakė.
-Kas gero vyksta šitam krašte? Gal kas siūlo lengvų būtų praturtėt?
Mirktelėjo akį klausdama barmeno.

Zaid uždarė duris ir truputi paėjo, sekančios duris turėtų būti tos. Įkišo galvą ir prasitarė:
-Sveiki?
Jis kažkodėl nepagalvojo, kad ant durų kažkas gali būti, todėl net neskaitė.

Barmenas toliau dirbo savo darbą, o aplinkui šurmulys nemažėjo.
- Girdėjau uoste kapitonas ieško įgūlos narių kelionei, o ir atlygis neblogas-
Pasakė ramiai, visiškai nesureagavęs į merginos moteryškajį žavėsį.
Tuo tarpu Zaid atidaręs sekančias duris pamatė tuščią kambary, jo gale buvo vonia, nelabai didelė, tačiau atsiprausti puikiai tiko. Prie jos buvo didelis kibiras sklidinas švaraus vandens.

Seth veidas surūgo vien pagalvojus apie jūrą.
-Ne ačiū, praktiškai mėnesį prakeliavau laivu, kad nusigaučiau iki čia.
Mergina užsivertė bokalą, o atsigėrusi skambiai trenkė juo per stalą.
-Jokių laivų...
Seth nužvelgė sėdinčius žmones.
-O kokių premijų už pagautus banditus čia niekas neduoda?

Nieko nelaukęs nusimetė savo rubus, įlipo į vonią ir apsidairė kokio muilo. Prieš tai su ranka pasisemdamas susišlapino kūną. Susiradęs priemonės, greitai prasitrynė. Bent svarbiausias vietas. Pakėlė kibirą vandens ir po truputi pylė ant savęs. Nusikratė nuo šalčio, nebuvo pripratęs prie šito šalčio. Iš ten kur jis kylęs, temperatūra buvo geresnė. Leido nubėgti vandeniui ir išlipo iš vonios. Tada tik susivokė, kad reikia kokio skuduro nusivalyti ir pradėjo ieškoti.

- Čia būna visko, pasitaiko ir vagyščių ir užpuolimų, tad visus sugaudyti per daug sunku. Yra keletas žmonių, už kurių sugavimą yra premijos, viena iš jų yra tokia mergina vadinama juodąją blake, tačiau niekas nežino kur ji yra-
Tuo tarpu išlipęs iš vonios, tolėliau ant dėžės pamatė keletą rankšluosčių.

-Oh, kas per juodoji blakė? už ką ją gaudo?
Seth sau ramiai gurkšnojo iš bokalo, alkūne pasirėmusi į barą, smalsiai akytėm tyrinėdama lentynas už barmeno.

Pasiėmė rankšluosti ir patyrinėjo. Ot turtuoliai šitam mieste, specialius skudurus turi. Pakilnojo pečius ir pradėjo šluostytis. Nusišluostė svarbiausias vietas, o kitur neberūpėjo. Užsimetė savo rūbus ir nuėjo atgal į barą.
-Pasiilgot?

- Juodoji blakė, niekas tiksliai nežino jos tapatybės. Žmonės sako, jog ji gimė šešėliuose, sklendžia kaip vėjas, atsiranda su šešėliais, ir išnyksta šešėliuose palikdama po savęs lavonų kūnus, dar sako jog ji kartą per mažiau nei penkias sekundes nužudė šimto karių padalinį. Jos kirčiai staigūs ir mirtini. Žmonės sako, jog jos ginklai yra du durklai. Ji žudo visokius turtuolius, aukšto rango žmones, o jai už darbą mokami milžiniški pinigai- pasakojo barmenas- o ir tiesa, nepradėkite klausinėti žmonių apie ją, visi bijo žodį prasitarti apie ją, nes beveik niekas nežino kaip ji atrodo, ir niekada nežinai, galbūt ji šalia tavęs, galbūt ji nekaltai atrodanti moteriškė mieste, pratarsi netokį žodį ir liksi be galvos, o jos toje vietoje jau nebebus-

Mikasa įžengė pro duris, ji nužvelgė visą patalpą ir prunkštelėjo, kad čia kaip visada daug veidmainių ir padlaižių. Mergina ramiu žingsniu, oriai iškėlusi galvą, priėjo prie baro ir atsisėdo į vieną iš kėdžių, stengdamasi kuo toliau nuo artimiausio žmogaus. Nužiūrėjo visus sėdinčius prie baro ir atsidusus pasirėmė smakrą. Diena buvo sunki, sutiktų daug nereikšmingų žmonių, bendravimas su jais, visa tai vargino, mergina norėjo nuotykių - viena be jokių kompanionų, bent jau ji taip galvojo.

Barmenas kažką pasakojo klientams. Pamatęs naują klientą nutraukė savo kalbą, ir priėjo arčiau merginos.
- Gersite?- tiesiai ir aiškiai paklausė merginos.
Bare vyravo linksma atmosfera, visi linksmai kalbėjosi, prie vieno staliuko grupė vyrų susimušė bokalais. Galinis staliukas vis dar buvo įtartinai tusčias, kiti vyrai tiesiog stovėjo prie kitų staliukų, ant jų krašto pasidėdami bokalus, niekas nėjo prie to vieno staliuko.

Mikasa krūptelėjo ir pakėlė akis į barmeną:
-Ne, ačiū,-pasakė ji tyliai ir apsidairė po barą:
-Turi gal kažką pasiūlyt kur geriau pinigų užsidirbt?,-paklausė mergina žiūrėdama į vyrą. Nepatiko jai, kad turi bendrauti su kitais, o tuo labiau, kad tenka prašyti darbo, pas nepažįstamus. Tai kėlė merginai gėdą, bet ji norėjo užsidirbti, tuo labiau nenorėjo būti tarp tiek daug žmonių.

Barmenas nužiūrėjo merginą, nors ir turėjo ginklą, jis nepatikėtų sunkaus darbo jeigu nebūtų tikras, jog žmogus susidoros. Šiuo atvėju barmenas turėjo dvejonę, tad nusprendė pasiųlyti kažką paprastesnio.
- Evelinai reikia žmogaus kuris parinktų žoleles eleksyrams, nes jos atsargos baiginėjasi, ją gali rasti Evelinos parduotuvėlėje, gan netoli nuo čia-

Mikasa nužiūrėjo piktai barmeną, kai šis ją pervėrė akimis. Merginai nepatiko šis žvilgsnis, todėl ji tik papūtė lūpas ir atsistojo, po jo komentaro. Ji jautė nepatiklų vaikino žvilgsnį į jos pusę, bet prie to ji jau buvo pratusi. Visada į ją visi žiūrėdavo su nepasitikėjimu ir baime.
-Ačiū,-murmtelėjo ji ir sukryžiavusi rankas ant krutinės išėjo iš baro, dar kartą piktai nužiūrėdama visus jame esančius.

Kilstelėjo bokalą pasveikindamas grįžusį kompanjoną.
-ohhhh... panašesnis į žmogų.
Kandžiai šyptelėjo.
-Barmenas man kietą istoriją papasakojo, kol prauseis, apie vietinę legendą Juodąją blakę.
Seth užsivertė bokalą.
-Kaip ten sakei... ai "Žmonės sako, jog ji gimė šešėliuose, sklendžia kaip vėjas, atsiranda su šešėliais, ir išnyksta šešėliuose palikdama po savęs lavonų kūnus". Badass!
Merginos akys žibėjo, istorija ją sudomino.