Uostas

Praėjo 27 dienos ir Seth pagaliau išvydo žemę. Kelionė buvo ilga, nerami ir varginanti, maža to ji buvo vienintelė mergina laive ir panašu, kad tai kėlė stresą visai įgulai. Bet viskas jau praeityje, dabar tobulas oras, padangėje skalndė žuvėdros, o prieš akis didelis Azgul miestas, vieta kur niekas jos neieško ir nepažysta. Po valandėlės laivas prisišvartavo uoste ir Seth pati pirmoji paliko denį. Neužsibuvo ten nei sekunde ilgiau nei reikėjo. Kilstelėjo ranką keliems jūreiviams atsisveikindama, o jie savo ruožtu sušvilpė. Aplink girgždėjo dideli laivai, aidėjo gretimais besiruošiančios išplaukti laivo įgulos šūksniai. Uoste virė gyvenimas, o Seth juo mėgavosi, nauja, dar neužkariauta teritorija. Giliai įkvėpė naujų galimybių kvapo, bet šis šlykščiai atsidavė pūvančia žuvim. Aišku nepats maloniausias dalykas pritraukti pilnus plaučius smarvės, bet Seth nuotaika no to nei kiek nesubjuro.
-O dabar reikia išgert.
Mergina apsidairė, į kurią čia pusę geriau eit...

Laivui pasirodžius uoste dirbusių žmonių akivaizdoje, buvo pasiūsta valtis patikrinti kas plaukia. Po patikrinimo laivui kuriuo plaukė Seth buvo duotas leidimas plaukti į uostą. Uoste buvusiems žvejams, bei darbuotojams nepažįstamas laivas nekėlė jokio nerimo, matyti naujus laivus, bei prekiauti su kitomis šalimis buvo įprasta. 
  Seth galėjo pastebėti uoste dirbančius žmonės, jiems vadovavusius kapitonus, žvejus išplaukiančius į jūrą, bei dauguma pastatų. Tai buvo visokios žvejybos priemonių parduotuvės, valčių bei laivų parduotuvės. Uostas vedė į vieną vietą, į miesto aikštę. Ji buvo šiek tiek per toli, kad galėtum gerai ją matyti, o ir ją užstojo pastatai. Mat kelias iki miesto aikštės turėjau daug kampų, nes jis buvo pastatytas aplink įvairius pastatus. Paėjus šiek tiek kelias išsitiesino, ir buvo visą laiką tiesus iki pat miesto aikštės.

Zaid išlindo iš už kampo ir pamatė uostą visame jo grožyje. Vaizdas, gal ir nieko, bet žvejų darbas skleidė savo bangas. Šitoje zonoje stipriai jautėsi ir jokio noro maudytis čia nebuvo. Reikėjo atrasti maudyklą ar kažką panašaus. Beieškodamas pamatė kažkur matytą veidą. Nebuvo įsitikinęs kur, atstumas darė savo. Aišku nesinorėjo ir šaukti, nes jo darbe turi daugiau priešų nei draugų.

Seth visa dar šiektiek siūbuodama bangų ritmu, užsisvajojusi šokinėjo nuo vieno grindinio akmens ant kito, kad tik neliestų daugiau nei vieno. Taip ji judėjo gan vikriai, bet visiškai susikoncentravusi ties savo žaidimu. Visiškai nepastebėjo kiek toliau stoviniuojančios personos.

Akimis sekė siluetą ir negalėjo patikėti. Juk tai Seth. Kelis žingsnius padėjo į priekį, kad įsitikinti. Kiek pasikeitė, bet viskas atitinka. Po truputi platėjo šypsena Zaid veide. Ramiu žingsniu pakeitė savo poziciją, kad būtų tiesiai už jos. Stengėsi atrodyti natūraliai, kad niekam akys nekryptų. Iš pradžių suvienodino žingsnių tempą, tada pačius žingsnius padidino, kad galėtų pasivyti. Dešinę ranką užkišo už nugaros ir išsitraukė savo peilį. Ne akivaizdžiai, dar vis glaudė prie rankos visą ašmenį. Nenorėjo rizikuoti kažin kieno nuostaba. Priartėjus lėtai artino rankas, kad mažiau judesio prireiktų. Sulaukus Seth žigsnio pradžios, griebė kaire ranka už burnos ir dešinia bandė priglausti prie kaklo. Tik ginklas buvo nukreiptas ne aštriausia puse. Šita pusė irgi buvo aštri, bet rečiau prižiūrima nei tikroji pusė.

Seth sau ramiausiai striksėjo, kai netikėtai per nugarą nubėgo šiurpas, dėje nespėjo iš karto suvokti priežasties. Didelė ranka uždengė burną ir iš kart po to pajuto šaltą metalą prie kaklo. Viskas blogai, jie rado ją... bet kaip?! specialiai keliavo visą savaitę į priešingą pusę, ir tik įsitikinusi, kad niekas jos neseka, sėdo į laivą. Reikia kažko imtis, be kovos tikrai nepasiduos, geriau mirs nei leisis sugaunama. Seth suspurdėjo ir sugriebusi vieno iš peilių rankeną, jau būtų smeigusi užpuolikui, į peilį laikančia ranką, arba į kaklą, tuo momentu dar nebuvo apsisprendusi, bet pamatė matytas tatuiruotes ant kairės rankos. Zaid galėjo pajaust, kaip mergina kažką akivaizdžiai negražaus sušvokštė per užspaustą burną.

Rankas greitai patraukė ir pats Zaid padėjo kelius žingsnius atgal. Didelė šypsena puošė veidą. Ginklas dabar sukosi tarp pirštų, nors ir sunkiai jam tai sekėsi.
-Šiandien statai tu!
Su gilia pašaipa išrėžė. Šitas žaidimas buvo gan populiarus tarp jų. Tikriausiai todėl, nes abu mėgo adrenaliną, o tokia situacija daug pumpuoja. Senai matė Seth, po nevykusio darbo teko abiem keliauti skirtingais keliais. Gera partnerė buvo, retai tokiu sutinki.
-Koks dabar rezultatas, aš lygtais laimiu keliais?
Nenorėjo pradėti klausinėti kaip sekasi, jam to visai nereikia. Pasakoti apie praeitį neįdomu, nebent apie buvusius apiplėšimus.

Seth paleista nusispjovė ir iš karto pasikrapštė kišenėse. 10 silverių... Kadangi reikėjo greitai dingti, tai iškeliavo su tuo ką turėjo, o to vos užteko kelionei į Azgul.
-Trim prieky...
Nepatenkinta sumurmėjo, mat paskutinius du prasileido lygiai taip pat. Seth taip pat nenorėjo kalbėti apie paskutinį jų nepavykusį darbelį, dėl kurio jai teko nusitrenkt į kitą pasaulio pusę, kaip sakant profesinis solidarumas.
-O tu atrodai klaikiai kaip visada, duobkasiu gal įsidarbinai?
Zaid atrodė dar tamsesnis nei paprasta.

Pakėlė rankas į šonus ir pečius į viršų. Nustatė atlaidžią miną.
-Reikia kažkaip uždirbti pragyvenimui. -su paslėpta šypsena pasakė.
Zaid apsidairė dar kartą, nes prieš tai nematė kur maudykla randasi.
-Kaip tik ieškojau kur išsimaudyti, gal kartais matei? Kadangi pati, spindinti kaip princesė- pasišaipė.
Kas norėtų būti kaip princesė, tai juk karališka prekė, o ne žmogus.

Seth šyptelėjo, viskas po senovėj, bet komentaras apie princese nepatiko, tad Zaid prasileido rimtą smūgį į petį.
-Aš net nenoriu žiūrėt į tą pusę kur vanduo... praleidau vos ne menesį laive.
Mergina susiraukė ir vėl pajautė jūros siūbavimą.
-Ten uostas, bet tavim dėta nelysčiau į vandenį, jie ten visas atliekas iš laivų verčia, bjaurus kvapas...
Nykščiu parodė sau per petį į toliau stovinčius laivus.
-Čia gi didelis miestas, pakeliui nei vieno šulinio nematei?
Kreivai pažiūrėjo į draugą.

Susigriebė už pečio, pavaidindamas, kad skaudėjo. Bet po žodžių iškart pamiršo apie petį. Rankomis parodė aplink save teatrališkai. Dar ant galo įkišo mažą nusilenkimą.
-Nei vieno. Išvis nustebau, kai vietiniai pasakė uoste maudytis.
Tikėjosi bent kokios karštos vonios ar pirtelės. Tuo pačiu patrinė savo petį, nuimdamas dalį purvo. Nežinojo, kodėl taip padarė, nes dabar atrodo nelygiai.
-Tai spėju pati neseniai atkeliavai. Darom taip, atrandi man vonią, nebereiks alaus statyti.

Prunkštelėjo vos sulaikydama juoką iš Zaid tetrališko pasirodymo, o prapliupo juokais kai išgirdo, kad jį čia miesto žmonės atsiuntė.
-Matyt pamanė, kad kol vėl tapsi baltu žmogum, sudirbsi visą jų vandenį.
Negalėjo nulaikyt šypsenos žiūrėdama į purviną kolegą.
-Einam alaus.

Nors ir kiek norėjo į vonią, nemokamo alaus atsisakyti negalima, tai šventas dalykas. Pats būtų pradėjęs eiti link aludario, bet nežinojo kur tas randasi. Kažkur lygtais matė, bet nebuvo įsitikinęs. Ranka nutiesė kelią partnerei.
-Einam, princesė.
Šita pašaipa jam patyko, todėl bandys prilipdyti.

Seth kažkodėl virė viduje, kai ją vadino princese, nors yra mergina, tikrai nenusileis niekam, o dar ir į skudurus duos.
-Žiūrėk, kad tavęs princese nepadaryčiau.
Piktai šyptelėjo ir tuo "kietumo" momentu užkliuvo už išsikišusio grindinio. Nepargriuvo, bet iš kart atsisuko į Zaid.
-Nei žodžio!
Ir kodėl jai taip visada nutinka...
-Tai kur taverna ar kur dar čia žmonės prisigeria?

Jau norėjo pradėti paiešką, bet Seth elgėsi kaip Seth. Nors juokas atėjo, Zaid pavertė tai į didžiūlę šypseną. Rankas pakėlė į viršų lyg pasiduodamas.
-Nedrįsčiau.
Aiškiai matėsi, kad tvardėsi. Ašaros net pradėjo kauptis.
-Katik pats... Atkeliavau. Tiksliai pats nežinau.
Pradėti sakinį buvo sunkiau, bet pasistengus nurijo juoką. Nenorėjo vaidinti, kad viską tiksliai žino. Seth visada greičiau rasdavo taikinius, tegul ir dabar pasitarnauja.

Porelė galėjo matyti daugybę pastatų. Ar tai žvejybos prekės, ar tai laivų prekybos punktas. Tačiau nei baro, nei vietos nusiprausti jie nerado. Kelias kuriuo jie patraukė, vedė į miesto aikštę. Tuo keliu ištisai vaiksčiojo grupės žmonių, vieni su karneliais, kiti su meškerėmis ir kibirais.

Mergina kreivai žiūrėjo į partnerį, matė, kad jis vos tvardosi, bet vyrukas gerai išauklėtas, nors ir dažnai groja per Seth nervus.
-Einam iki miesto aikštės, ten netoliesi privalo būti baras, visur yra, bus ir ten.
Logiškai mastė vagilė. Aplankiusi šitiek miestų, turėjo susidariusi standartinio miesto šabloną su strateginių objektų buvimo vietomis. Baras pats pirmas sąraše.
-Bėje, netikiu, kad nematei nei vieno šulinio... 
Nuėjo gatve tolyn link centro.

-Sakau, kad nebuvo.
Spėjo dar pasiginčyti prieš nueidamas iš paskos. Rankas užsidėjo sau už galvos ir atsilošė, kiek buvo patogu. Tada pajautė surakintą kaklą ir pasukiojo, kol gavo trakštelėjimo garsą.

Vaikinas keliaudamas pro aikštę paskaitė apie užduočių lentoj atsiradusį naują darbą. Lentoj rašė, kad uoste ieškomas įgulos narys kelionei laivu. Winfredas dar niekada nebuvo keliavęs laivu tad šis darbas duotu jam ne vien pinigų, bet ir naujos patirties. Paskaitęs šio darbo aprašymą vaikinas iškart pasuko uosto link, o pasiekęs uostą jis pasiklausinėjo aplinkui esančių žmonių, kur galėtų rasti kapitoną Dereką. Sužinojęs jo vietą Winfredas nupėdino iki vieno iš daugelio uoste esančių laivų ir ten kreipėsi į jame esantį žmogų:
- Sveiki, ar jūs kartais nebūsit ponas Derekas?

Žmogus į kurį kreipėsi Winfredas tebuvo vienas iš įgulos narių.
- O, ne, kapitonas Derekas yra savo kajutėje- parodė į laivogalyje buvusias duris, pro ten buvo patenkama į kapitono kajutę.

Winfredas išgirdęs įgulos nario atsakymą padėkojo jam ir nužingsniavo link laivogalio durų. Priėjęs ten jis nė nesibeldęs pravėre duris ir pamatė kapitoną.
- Sveikas, girdėjau jūs ieškot įgulos nario? Aš Winfredas. Winfredas Corcus, - ištiese delną prisistatydamas, - mielai padėčiau jums keliauti.

Winfredui įėjus, jis pamatė jaukią kajutę. Jos gale buvo stalas, už kurio sėdėjo kapitonas Derekas, už stalo ant sienos buvo pakabinti ir sukryžiuoti du piratiški kardai. Netoli stalo buvo hamakas, mat visi laivo keliautojai miegodavo hamakuose.
- O, džiugu girdėti- paspaudė Winfredui ranką- aš kapitonas Derekas.

Kol spaudė ranką Winfredas kiek apžiūrėjo kajutę. Už akies užkliuvo hamakas. Jam patiko hamakai mat juose gali patogiai išsimiegoti tačiau esant audrai kai sukyla bangos iš jų turbūt galima ir iškristi. Kai abu prisistatė vaikinas nusprendė paklausinėti porą klausimų:
- Na, tai kada maždaug išvykstam? Ir kur keliausim?
Pradėti kelione vaikinas nekantravo jau dabar.

- Keliausime į vieną salą, kuri yra senai užmiršta, neseniai ją atradome, tačiau neturėjome įgūlos į ją keliauti. Mūsų tikslas- ją ištyrinėti, o išvykstame ryt iš ryto- pasakęs atsistojo ir išėjo iš kajutės, kažką sukomandavo įgūlai ir visi dar smarkiau pradėjo dirbti.