Aikštė

Seth užsispoksojo į moterį tuščiom akim, bet greitai atsipeikėjusi, be jokių įpatingų emocijų pareiškė.
-Kol vaidinsi didvirį, aš būsiu bare ir klausysiuos pletkų. Good luck.
Mergina apsisuko ant kulno ir nuėjo link tevernos.

Zaid nuleido rankas. Maistas.. Jis tikrai neketino vargti dėl maisto. Užsidėjo rankas už galvos ir apsisuko kartu su Seth. Pradėjo eiti šalia, tokiu pat greičiu.
-O ką, aš negalėčiau būti didvyriu. Visada turėjau kilnią širdį. - Su melagingą šypseną nusijuokė vagis.

Moteriškei dingo viltis, ji nusiminusi patraukė savais keliais. Dar kelių žmonių paklausinėjo, ar nematė kur nubėgo vagis.

Atvykęs į šį miestą Winfredas ieškojo gana stipraus priešininko su kuriuo jis galėtu susikauti, nesvarbu draugiškai ar ne. Aikštė buvo gana perpildyta žmonių tačiau akies krašteliu buvo galima įžvelgti užduočių lenta. Ten Winfredas ir patraukė. Pasiekęs ir pažvelgęs į užduočių lentą jis paskaitė, kad arenoje karo meistras ieško žmogaus ant kurio galėtų pademonstruoti technikas savo kariams.
- Puiki proga su kažkuo susikauti, - pagalvojo Winfredas ir nusišypsojo bei pradėjo dairytis kur būtų galima rasti areną. Ilgai ieškoti nereikėjo. Truputėli paklaidžiojus po miestelį Winfredas atrado areną ir nužingsniavo jos link.

Dar nepažinojo šios karalystės, dar neseniai buvo atvykęs, tad pirmas dalykas kurį nusprendė atlikti - užsidirbti pinigų, bet deja, dauguma darbų buvo paimta.... Išskyrus lapelį apie dingusį vaiką. Pinigų nebuvo žadėta, bet... Dingo vaikas, net už širdies sugriebė. Kaip liūdna! Turbūt tėvai eina iš proto, niekaip neranda. Tad nieko nelaukdamas ėmė ieškoti namo.
Radęs. Peršoko vartelius ir pabeldė į duris.

Už durų kažkas subildėjo, o po minutėlės duris atidarė moteris, mėlynų plaukų bei akių, vilkėjo yukata, o plaukuose segėjo sągtis.
- Laba diena- pasisveikino moteris, atrodė šiek tiek išblyškusi, daugiau nieko nesakė, tikriausiai laukė kol vaikinas prakalbs.

Netrukus durys buvo atidarytos. Tarpduryje stovėjo moteris su žavinga yukata ir mėlynais plaukais. Tačiau akys buvo liūdnesnės už pačias giliausias upes.
- Ar tai jūsų vaikas dingo? - paklausė Mika susirūpinęs. - Aš... kaip tik išvydau jūsų pagalbos prašymą, - ir ištiesė lapelį, tikėdamasis daugiau informacijos.

Moteris stovėjo sekundėlę, tada sumirksėjo keletą kartų ir paėmė lapelį.
- Taip tai mano rašytas skelbimas, ačiū jog sutikote padėti, galbūt užsuksite arbatos?-
moteris įėjo į vidų, palikdama duris praviras. Prieš toli nueidama atsisuko - jūs nueikite į svečių kambarį-. Namai atrodė paprasti, tačiau tvarkingi, kairėje matėsi laiptai į antrą aukštą, o tiesiai prieš juos buvo salionas, kairėje buvo virtuvė. Moteris iškart nuėjo į virtuvę ir užkaitė arbatos.