Wilfredas buvo pažadintas kibiro vandens. Atsipeikėjęs jis pradėjo kosėti, nes vanduo prasikverbė pro nosį tiesiai į gerklę. Kiek labiau atsimerkęs pajuto, kad nebejaučia tokio stipraus skausmo, kurį jautė anksčiau bei pamatė, kad healeris gydo jo žaizdas. Kai žaizdos buvo pagyditos jis atsikėlė ir padėkojo healeriui, o tada pažvelgė į Viktorą.
- Dėkui, - iš mandagumo padėkojo karo meistrui nors ir buvo ant savęs suirzęs, - tačiau susipratau, kad man reikia dar daug kur mokytis. Nesugebėjau nė 1 karto tau pataikyti. Na, vienaip ar kitaip dėkui už atlygį, - pasikasęs pakaušį dar kartą padėkojo ir pasiėmė skydą iš stovėjusio pagalbininko, - iki kito karto, Viktorai.
Pamojęs ranka nužingsniavo link arenos išėjimo.